Modestas ir Austieja - Žemė sokas

Dėdėlē diekavuojem vėsim esontim šalėp mūsa... Ton daina skėro kap diekavuonė pruotievems ėr sava šaknim. Žemė žemė sokas Mumis mumis neš Esam esam žmuonis Kol gīvenam če Kumet atēn naktės ēnam žvaigždiu prašītė Tautā švėisuos, lai šėrdis prabėlst Nenutėlst , katras tėisuo savėm sorada Akluos klajuonies basokont žemės rata Pasakīk, tievā, kāp ožaugintė vāka Kad ons pajosto tievīnės šėrdės kāp plak Ka tausuoto mīlieto ė sauguoto gamta So pagarbo buočems prijimto kas lėmta Soprasto kuoki mūsa kalba galinga Žemaitē vėsumet laikīsmuos vėiningā Nepalaužema dūšė pruotievē sergie Prietelē vėins kėta kel, vuo ne merdie Papasakuok, tievā, ėš kor semīs stėprībės Kāp švėntė medelē pripėlda galībės Ont kalno ognelė apvala ė gīda Čīsta dūšė klest darnuo ė ba pavīda Kuožna rīta kielės diekavuok saulē Ož konsni ont stala, tropėni saujuo Jug torem tik dėina, vuo gal paskotėnė Kad ė kor būtomi gali keistė lėkėma Nelėngvo soklopos, ar ėštėis kas ronka Bet Kūries dabuo net jē nematā kronta Apsėveiziekem aplinkou kuokiuo mes gamtuo Keravuokem vėins kėta ė būkem darnuo Sosėjunkem, bruolē ė sesės Palaikīdamė vėins kėta ēkem Par ėlgā nesotarėmā mus skaldė Kumet guobšoms mūsa dūšės ožvaldė Kumet atēn naktės ēnam žvaigždiu prašītė Tautā švėisuos, lai šėrdis prabėlst Nenutėlst , katras tėisuo savėm sorada Akluos klajuonies basokont žemės rata Vėinu žingsniu priekie Dvėjēs žingsnēs atgal Nežėnau kor dietīs nežėnau kas daugiau Komet aš mėiguojau mona dūšė šaukė Koram švėnta ogni enam prėsėglaustė Sosėjunkem, bruolē ė sesės Palaikīdamė vėins kėta ēkem Par ėlgā nesotarėmā mus skaldė Kumet guobšoms mūsa dūšės ožvaldė Žemė žemė sokas Mumis mumis neš Esam esam žmuonis Kol gīvenam če